Lietuvių kalbos kabinetas
2 posters
Puslapis 1 iš 1
Re: Lietuvių kalbos kabinetas
...Nedrąsiai įeina ir sako...
-O kur čia galima užsiregistruoti į šią mokykla???
-O kur čia galima užsiregistruoti į šią mokykla???
Klaudija- Pranešimų skaičius : 10
Join date : 2009-11-07
Re: Lietuvių kalbos kabinetas
.:Pasižiūri ir nusišypso . Tada atsisuka į mokinius ir sako :
-Aš trumpam atsiprašysiu .
Prieina prie Klaudijos ir sako :
-Tau reikia eiti į Vyresnybės Korpūsą . Ten pamatysi užrašą didelėmis raidėmis "Priemimas į mokyklą" . Nueik ten ir su mamytės pagalba užpildyk anketėlę . Bėje , kiek inau , tavo mamytė šioje mokykloje dirba šokių mokytoja , ar ne ? :.
-Aš trumpam atsiprašysiu .
Prieina prie Klaudijos ir sako :
-Tau reikia eiti į Vyresnybės Korpūsą . Ten pamatysi užrašą didelėmis raidėmis "Priemimas į mokyklą" . Nueik ten ir su mamytės pagalba užpildyk anketėlę . Bėje , kiek inau , tavo mamytė šioje mokykloje dirba šokių mokytoja , ar ne ? :.
Re: Lietuvių kalbos kabinetas
*Įeina į klasę , padeda dienyną ant stalo ir atsistoja prieš mokynius*
.Laba diena mokinukai . Pradėsime pamoką .
.Atsiverskite sąsiuvinukus ir užsirašykite temą .
*Prieina prie lentos ir didelėmis raidėmis parašo temą :
FONETINIS NAGRINĖJIMAS*
.Dabar paaiškinsiu kaip reikia nagrinėti . Bėje , štai turiu atšvietusi paveikslėlį kur parašyta ką , kur ir kaip daryti . Klaudijyte , gal galėtum padalinti visiems po vieną : .
*Prieina prie lentos , ir kol Klaudija dalina užrašo :*
Žodžiu
Skaitome [br'ė́š't'i]
brė́žti – du skiemenys (brėž-ti): ilgasis ir trumpasis;
kirčiuotas pirmasis skiemuo brė́ž, žymima dešininiu kirčio ženklu, nes priegaidė tvirtapradė;
žodį sudaro 6 garsai, kuriuos atitinka 6 raidės:
b – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide b;
r – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide r;
ė – ilgasis balsis, žymimas raide ė;
š – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide ž (brėžti - brėžė);
t – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide t;
i – trumpasis balsis, žymimas raide i.
Raštu
brė́žti – 2 skiem. (brė́ž-ti), 6 g., 6 r.;
b'/b – sk. prieb., m.;
r'/r – sk. prieb., m.;
ė/ė – ilg. b.;
š'/ž – d. prieb., m. (brėžia);
t'/t – d. prieb., m.;
i/i – tr. b.
Rašome ž, nes brėžia, brėžė.
.Atsiverskite vadovėlių 35 puslapį .
*Pradeda skaityti vadovėlyje parašytą fonetinio nagrinėjimo temos įžangą*
.Fonetiškai nagrinėjame garsus, o ne raides (raides aptariame tik nagrinėdami rašybą).
Minkštumo ženklas nelaikomas garsu ir jis nenagrinėjamas (jis tiktai suminkština prieš einantį priebalsį: šių [š'ū]).
Fonetikos atžvilgiu nėra nosinių balsių (yra tik jų ženklai – nosinės raidės!).
Suduslėjusius priebalsius laikome dusliaisiais, o suskardėjusius – skardžiaisiais: dirbti [d'irp't'i], nešdavo [n'eždavo].
Netariami garsai nenagrinėjami: užsuko [usuko], iššoko [išoko], užžėlė [už'ėl'ė].
Dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai neskaidomi: jaunuoliai [jaunuol'ei], laimingam [laim'ingam].
Nelietuviškos kilmės žodžiuose esti ir dvibalsių oi (boikotas), ou (klounas), eu (Europa), kuriuos tariame, girdime ir rašome.
Lietuviškuose žodžiuose kartais irgi tariame ir girdime eu, bet niekuomet nerašome: jau (jeu), sakiau (sak'eu), džiaugsmas (dž'euksmas).
Gali pasitaikyti neįprastų mišriųjų dvigarsių: gėlėms, žvyrduobė, kol, sūrmaišis, tortas.
*Suskamba skambtis . Mokyniai jau nori bėgti bet mokytoja juos sulaiko*
.Skiriu namų darbą.
*Mokiniai išleidžia nemalonų garsą*
.Dar paniurzgėkit tai per pamoką sedėsit.
NAMŲ DARBAS : fonetiškai išnagrinėti šiuos žodžiuos : bėgti , antikvariatas .
.Laba diena mokinukai . Pradėsime pamoką .
.Atsiverskite sąsiuvinukus ir užsirašykite temą .
*Prieina prie lentos ir didelėmis raidėmis parašo temą :
FONETINIS NAGRINĖJIMAS*
.Dabar paaiškinsiu kaip reikia nagrinėti . Bėje , štai turiu atšvietusi paveikslėlį kur parašyta ką , kur ir kaip daryti . Klaudijyte , gal galėtum padalinti visiems po vieną : .
*Prieina prie lentos , ir kol Klaudija dalina užrašo :*
Žodžiu
Skaitome [br'ė́š't'i]
brė́žti – du skiemenys (brėž-ti): ilgasis ir trumpasis;
kirčiuotas pirmasis skiemuo brė́ž, žymima dešininiu kirčio ženklu, nes priegaidė tvirtapradė;
žodį sudaro 6 garsai, kuriuos atitinka 6 raidės:
b – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide b;
r – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide r;
ė – ilgasis balsis, žymimas raide ė;
š – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide ž (brėžti - brėžė);
t – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide t;
i – trumpasis balsis, žymimas raide i.
Raštu
brė́žti – 2 skiem. (brė́ž-ti), 6 g., 6 r.;
b'/b – sk. prieb., m.;
r'/r – sk. prieb., m.;
ė/ė – ilg. b.;
š'/ž – d. prieb., m. (brėžia);
t'/t – d. prieb., m.;
i/i – tr. b.
Rašome ž, nes brėžia, brėžė.
.Atsiverskite vadovėlių 35 puslapį .
*Pradeda skaityti vadovėlyje parašytą fonetinio nagrinėjimo temos įžangą*
.Fonetiškai nagrinėjame garsus, o ne raides (raides aptariame tik nagrinėdami rašybą).
Minkštumo ženklas nelaikomas garsu ir jis nenagrinėjamas (jis tiktai suminkština prieš einantį priebalsį: šių [š'ū]).
Fonetikos atžvilgiu nėra nosinių balsių (yra tik jų ženklai – nosinės raidės!).
Suduslėjusius priebalsius laikome dusliaisiais, o suskardėjusius – skardžiaisiais: dirbti [d'irp't'i], nešdavo [n'eždavo].
Netariami garsai nenagrinėjami: užsuko [usuko], iššoko [išoko], užžėlė [už'ėl'ė].
Dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai neskaidomi: jaunuoliai [jaunuol'ei], laimingam [laim'ingam].
Nelietuviškos kilmės žodžiuose esti ir dvibalsių oi (boikotas), ou (klounas), eu (Europa), kuriuos tariame, girdime ir rašome.
Lietuviškuose žodžiuose kartais irgi tariame ir girdime eu, bet niekuomet nerašome: jau (jeu), sakiau (sak'eu), džiaugsmas (dž'euksmas).
Gali pasitaikyti neįprastų mišriųjų dvigarsių: gėlėms, žvyrduobė, kol, sūrmaišis, tortas.
*Suskamba skambtis . Mokyniai jau nori bėgti bet mokytoja juos sulaiko*
.Skiriu namų darbą.
*Mokiniai išleidžia nemalonų garsą*
.Dar paniurzgėkit tai per pamoką sedėsit.
NAMŲ DARBAS : fonetiškai išnagrinėti šiuos žodžiuos : bėgti , antikvariatas .
Re: Lietuvių kalbos kabinetas
Padeda ant stalo ir liūdna nueina...
.........................................................
bėg-ti - 2 skiemenys
b - skardusis priebalsis, minkštas
ė - ilgasis balsis
k - priebalsis, duslus
t - priebalsis, duslus
i - balsis, trumpas
____________________
5 r.
anti-kva-riatas - 3 skiemenys
a - balsis, trumpas
n - priebalsis, skardus
t - priebalsis, duslus
i - balsis, trumpas
k - priebalsis, duslus
v - priebalsis, skardus
a - balsis, trumpas
r - priebalsis, skardus
i - balsis, trumpas
a - balsis, trumpas
t - priebalsis, duslus
a - balsis, trumpas
s - priebalsis, duslus
_________________________
13 r.
.........................................................
bėg-ti - 2 skiemenys
b - skardusis priebalsis, minkštas
ė - ilgasis balsis
k - priebalsis, duslus
t - priebalsis, duslus
i - balsis, trumpas
____________________
5 r.
anti-kva-riatas - 3 skiemenys
a - balsis, trumpas
n - priebalsis, skardus
t - priebalsis, duslus
i - balsis, trumpas
k - priebalsis, duslus
v - priebalsis, skardus
a - balsis, trumpas
r - priebalsis, skardus
i - balsis, trumpas
a - balsis, trumpas
t - priebalsis, duslus
a - balsis, trumpas
s - priebalsis, duslus
_________________________
13 r.
Klaudija- Pranešimų skaičius : 10
Join date : 2009-11-07
Re: Lietuvių kalbos kabinetas
Bergė rašo:*Įeina į klasę , padeda dienyną ant stalo ir atsistoja prieš mokynius*
.Laba diena mokinukai . Pradėsime pamoką .
.Atsiverskite sąsiuvinukus ir užsirašykite temą .
*Prieina prie lentos ir didelėmis raidėmis parašo temą :
FONETINIS NAGRINĖJIMAS*
.Dabar paaiškinsiu kaip reikia nagrinėti . Bėje , štai turiu atšvietusi paveikslėlį kur parašyta ką , kur ir kaip daryti . Klaudijyte , gal galėtum padalinti visiems po vieną : .
*Prieina prie lentos , ir kol Klaudija dalina užrašo :*
Žodžiu
Skaitome [br'ė́š't'i]
brė́žti – du skiemenys (brėž-ti): ilgasis ir trumpasis;
kirčiuotas pirmasis skiemuo brė́ž, žymima dešininiu kirčio ženklu, nes priegaidė tvirtapradė;
žodį sudaro 6 garsai, kuriuos atitinka 6 raidės:
b – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide b;
r – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide r;
ė – ilgasis balsis, žymimas raide ė;
š – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide ž (brėžti - brėžė);
t – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide t;
i – trumpasis balsis, žymimas raide i.
Raštu
brė́žti – 2 skiem. (brė́ž-ti), 6 g., 6 r.;
b'/b – sk. prieb., m.;
r'/r – sk. prieb., m.;
ė/ė – ilg. b.;
š'/ž – d. prieb., m. (brėžia);
t'/t – d. prieb., m.;
i/i – tr. b.
Rašome ž, nes brėžia, brėžė.
.Atsiverskite vadovėlių 35 puslapį .
*Pradeda skaityti vadovėlyje parašytą fonetinio nagrinėjimo temos įžangą*
.Fonetiškai nagrinėjame garsus, o ne raides (raides aptariame tik nagrinėdami rašybą).
Minkštumo ženklas nelaikomas garsu ir jis nenagrinėjamas (jis tiktai suminkština prieš einantį priebalsį: šių [š'ū]).
Fonetikos atžvilgiu nėra nosinių balsių (yra tik jų ženklai – nosinės raidės!).
Suduslėjusius priebalsius laikome dusliaisiais, o suskardėjusius – skardžiaisiais: dirbti [d'irp't'i], nešdavo [n'eždavo].
Netariami garsai nenagrinėjami: užsuko [usuko], iššoko [išoko], užžėlė [už'ėl'ė].
Dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai neskaidomi: jaunuoliai [jaunuol'ei], laimingam [laim'ingam].
Nelietuviškos kilmės žodžiuose esti ir dvibalsių oi (boikotas), ou (klounas), eu (Europa), kuriuos tariame, girdime ir rašome.
Lietuviškuose žodžiuose kartais irgi tariame ir girdime eu, bet niekuomet nerašome: jau (jeu), sakiau (sak'eu), džiaugsmas (dž'euksmas).
Gali pasitaikyti neįprastų mišriųjų dvigarsių: gėlėms, žvyrduobė, kol, sūrmaišis, tortas.
*Suskamba skambtis . Mokyniai jau nori bėgti bet mokytoja juos sulaiko*
.Skiriu namų darbą.
*Mokiniai išleidžia nemalonų garsą*
.Dar paniurzgėkit tai per pamoką sedėsit.
NAMŲ DARBAS : fonetiškai išnagrinėti šiuos žodžiuos : bėgti , antikvariatas .
Žodžiu
Skaitome [br'ė́š't'i]
brė́žti – du skiemenys (brėž-ti): ilgasis ir trumpasis;
kirčiuotas pirmasis skiemuo brė́ž, žymima dešininiu kirčio ženklu, nes priegaidė tvirtapradė;
žodį sudaro 6 garsai, kuriuos atitinka 6 raidės:
b – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide b;
r – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide r;
ė – ilgasis balsis, žymimas raide ė;
š – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide ž (brėžti - brėžė);
t – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide t;
i – trumpasis balsis, žymimas raide i.
Raštu
brė́žti – 2 skiem. (brė́ž-ti), 6 g., 6 r.;
b'/b – sk. prieb., m.;
r'/r – sk. prieb., m.;
ė/ė – ilg. b.;
š'/ž – d. prieb., m. (brėžia);
t'/t – d. prieb., m.;
i/i – tr. b.
Rašome ž, nes brėžia, brėžė.
Tavo darbe yra pora klaidų . Jeigu būtum gerai padariusib pažymys būtu 9\10 . Bet pagal tai kaip tu padarei išeitu laaaabai silpnas septynetas ...
Jeigu nori išsitaisyti pažymį , parašyk tokį 2\3 sakinukų darbelį . Jo pavadinimas "Kas yra tolerancija ?" Pradėdat taip "Mano manymu tolerancija yra ..."
O BLOGAI TAS , KAD TU NAGRINĖJAI NE GARSUS O RAIDES . BET RAIDES NAGRINĖJAI KAIP GARSUS .
p.s. Ta tolerancija visai netikėtai atskrido į galvą ... Mokykloj akcija "Tolerantiškas pasaulis" . Per pertrauką gražios vienuoliktokės stovėjo antro aukšto foje ir prašė parašyt ant lepelių kas yra tolerancija ...
Re: Lietuvių kalbos kabinetas
Tolerancija tai - - priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas, pakanta. Terminu tolerancija apibūdinamas individualus arba kolektyvinis elgesys socialinėje, kultūrinėje ir religinėje aplinkoje. Terminas tolerancija naudojama apibūdinti elgseną, kuria dauguma ar opozicija reaguoja į nepalaikomą ar mažumoje esančią bendruomenę ar individą. Tolerancija yra neatsiejama nuo netolerancijos, kuri kyla esant tolerancijos trūkumui. Pagrindinės sritys, kuriose vartojamas tolerancijos terminas, - religija, politika, sociologija, psichologija.
Pats tolerancijos terminas - prieštaringas ir neretai nemėgstamas dėl savo netinkamo taikymo.
(Tik ne sakyk, kad blogas nes, jis ilgas..)
Pats tolerancijos terminas - prieštaringas ir neretai nemėgstamas dėl savo netinkamo taikymo.
(Tik ne sakyk, kad blogas nes, jis ilgas..)
Klaudija- Pranešimų skaičius : 10
Join date : 2009-11-07
Puslapis 1 iš 1
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
|
|